Lietuvos užimtumo tendencijos/ prognozės
Užimtumas 2025 m. , tendencijos 2026 m.
( Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)
Santrauka
2025 m. šalyje buvo 1,46 mln. užimtų gyventojų – 0,9 tūkst. mažiau nei 2024 m. Darbo jėgos mažėjimą smuktelėjęs gyventojų skaičius, kurį lėmė neigiama išliekanti natūrali gyventojų kaita ir sumenkęs imigracijos srautas. Nors 2025 m. į Lietuvą atvyko 16,2 tūkst. daugiau nei iš jos išvyko, bet tai 7 tūkst. mažiau nei 2024 m.
15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per 2025 m. augo 0,5 proc. punkto ir sudarė 74,1 proc. Užimtumo pokyčiai pagal lytį buvo kardinaliai skirtingi: vyrų užimtumo lygis mažėjo 0,5 proc. punkto iki 73,7 proc., moterų augo 1,4 proc. punkto iki 74,4 proc. Jaunimo (15-24 m.) užimtumo lygis per metus smuktelėjo 0,2 proc. punkto ir siekė 30,6 proc.
Kokios registruoto nedarbo tendencijos?
2026 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 159,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Jie sudarė 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai yra 4,2 tūkst. arba 2,6 proc. mažiau nei 2025 m. sausio 1 d., kai Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 163,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus sumažėjo 0,3 proc. punkto.
2025 m. vidutinis metinis šalies registruoto nedarbo rodiklis siekė 8,7 proc. Lyginant su 2024 m. jis buvo 0,1 proc. punkto mažesnis (2024 m. buvo 8,8 proc.).
Mažiausias registruotas nedarbas 2026 m. sausio 1 d. fiksuotas Neringos (3,7 proc.), Birštono (5,2 proc.), Elektrėnų (6,6 proc.) bei Šakių r. ir Šiaulių m. (po 6,8 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Ignalinos r. (12,4 proc.), Anykščių r. (11,9 proc.), Visagine (11,8 proc.), Kalvarijoje (11,6 proc.) bei Raseinių r. (11,3 proc.).
Ūgtelėjo skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų: 2025 m. pabaigoje skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų buvo 0,1 proc. punktais didesnis nei 2024 m. pabaigoje.
Darbo jėgos pasiūla – kas ieškojo darbo?
2025 m. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose įregistruota 272,1 tūkst. bedarbių – 1,9 tūkst. arba 0,7 proc. mažiau nei 2024 m.
Bedarbių struktūroje 2025 m., palyginti su 2024 m., augo (0,2 proc. punkto) vyresnių nei 50 m. bedarbių dalis, 30-49 m. amžiaus bei jaunesnių kaip 29 m. amžiaus bedarbių dalys sumažėjo po 0,1 proc. punktą.
Augo turinčių profesinį išsilavinimą dalis, mažėjo – turinčių aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį. Kas trečias bedarbis neturi profesinio pasirengimo.
Darbuotojų paklausa – kiek darbuotojų ieškota?
2025 m. Užimtumo tarnyboje darbdaviai paskelbė 162,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Pusę visų laisvų darbo vietų sudarė darbo pasiūlymai trijuose sektoriuose – gamybos (34,2 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (28,3 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (25,4 tūkst.) įmonėse.
Be įvardintų trijų sektorių, į daugiausiai laisvų darbo vietų skelbusių penketuką pateko statybos bei transporto ir saugojimo sektoriai (čia per metus registruota atitinkamai 17,2 tūkst. ir 12,1 tūkst. laisvų darbo vietų).
Darbuotojų paieška buvo pasyvesnė nei 2024 m.: laisvų darbo vietų skaičius traukėsi 9,8 tūkst. arba 5,7 proc. Nepaisant bendro laisvų darbo vietų skaičiaus mažėjimo, penkiuose sektoriuose – gamybos, statybos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo, viešojo valdymo ir švietimo – darbuotojų ieškota daugiau nei 2024-aisiais.
Dažniau nei 2024 m. ieškota darbuotojų darbui pagal terminuotas darbo sutartis. Terminuoto darbo pasiūlymų dalis ūgtelėjo nuo 7,2 proc. iki 8,8 proc.
Darbuotojų paklausa – kokių darbuotojų ieškojo darbdaviai?
Laisvų darbo vietų struktūra kito neženkliai. Beveik tris ketvirtadalius laisvų darbo vietų 2025 m. sudarė kvalifikuoto darbo pasiūlymai (specialistams ir įstaigų tarnautojams, paslaugų (aptarnavimo) darbuotojams, kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, vadovams). Nekvalifikuoto darbo pasiūlymai sudarė ketvirtadalį.
Mechanikos inžinierių ir mechanikos inžinerijos technikų, elektronikos inžinierių, elektros inžinerijos technikų, statybos inžinerijos technikų, gamybos darbų ir brigadininkų, slaugos specialistų, individualiosios priežiūros darbuotojų, sandėliavimo tarnautojų paklausa buvo didesnė nei 2024 m. ar 2023 m.
Daugiau nei 2024 m. ieškota ir elektros inžinierių, technologijų ir gamybos inžinierių, vaistininkų, gydytojų specialistų, dietistų ir mitybos specialistų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų.
Kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje daugiau nei 2024 m. ir 2023 m. darbo pasiūlymų buvo betonuotojams, mūrininkams, grindų ir plytelių klojėjams, statybinių konstrukcijų valytojams, oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams, suvirintojams, šaltkalviams, medienos meistrams, baldų apmušėjams, maisto produktų, plastikinių, cheminių gaminių gamybos mašinų operatoriams, medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, pluošto ruošimo, verpimo ir vijimo mašinų operatoriams, siuvimo ir siuvinėjimo mašinų įrenginių operatoriams, metalų poliravimo, elektrolitinio ir kitokio metalų paviršiaus dengimo įrenginių operatoriams, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjams, kt.
Paslaugų (aptarnavimo) darbuotojų grupėje fiksuotas degalinių operatorių paklausos augimas.
Kokių darbuotojų labiausiai trūko?
2025 m. darbdaviams sunkiau sekėsi rasti inžinerijos, mokymo, sveikatos bei kai kurių socialinės srities specialistų, kvalifikuotų statybos ir gamybos darbininkų, metalo apdirbimo darbininkų, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikų, stacionariųjų įrenginių operatorių, sunkiasvorio keleivinio ir krovininio transporto vairuotojų, kvalifikuotų gyvulių augintojų buitinių atliekų rūšiuotojų. Laisvų tokio darbo vietų skelbta daugiau nei buvo atitinkamo darbo paieškas pradėjusių asmenų.
Minėtoms grupėms priskiriamos profesijos, kurių darbuotojų trūkumas rinkoje fiksuotas 2025 m., detalizuotos skyriuje Darbuotojų pasiūlos ir paklausos suderinamumas.
Kiek asmenų suteiktas užimtumas?
Užimtumo tarnyba 2025 m. į darbo rinką padėjo sugrįžti 338 tūkst. asmenų – 5,3 proc. arba 19,1 tūkst. mažiau nei 2024 m.
2025 m. dirbti pagal pradėjo 228,1 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 3,1 proc. arba 6,9 tūkst. daugiau nei 2024 m. Remiamo užimtumo apimtys 2025 m. mažėjo 70 proc. arba 26,6 tūkst. Per metus aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 11,4 tūkst. asmenų.
Šiek tiek daugiau nei 2024 m. Užimtumo tarnybos klientų rinkosi veiklą pagal verslo liudijimus – 96,9 tūkst. (+0,9 proc.).
Darbdavių įžvalgos: kokia bus darbo rinka 2026 m.?
Darbdavių nuotaikos – santūresnės nei prieš metus. Palyginti su situacija prieš metus, mažiau jų tikisi paauginti veiklos apimtis, didinti lėšas darbuotojų ugdymui ar technologijoms, daugiau apsisprendusių išlaikyti status quo – nevykdyti plėtros, išlaikyti nekisiančius gamybos ar paslaugų mastus, nedidinti išlaidų technologijoms ir personalo ugdymui.
Visgi neigiamus pokyčius šiose srityse numatančių darbdavių reikšmingai nepadaugėjo. Labiau paaugo ne susitraukimą numatančių, o siekiančių išlaikyti nekintančią situaciją dalis.
Darbdavių įžvalgos: kokia bus darbo rinka 2026 m. (tęsinys)
Stiprėjančios nuostatos išlaikyti status quo signalizuoja didelius neapibrėžtumus aplinkoje ir atsargesnį darbdavių požiūrį į ateitį. Darytina prielaida, kad daugėja verslų, besirenkančių laukti ir stebėti strategiją. Paprastai tokia laikysena būdinga laikotarpiui, kai sąlygos nėra pakankamai palankios spartesnei plėtrai, bet kartu nėra ir tokios prastos, kad skatintų ženklų susitraukimą, visišką investicijų ar plėtros planų atsisakymą.
Veiklos vystymo iššūkius 2026 m. daugiausiai darbdavių sieja su augančiais darbo jėgos kaštais ir apsirūpinimu darbuotojais. Sunkumus dėl minimalios algos augimo įvardija beveik pusė (47,2 proc.), o MMA didėjimą į reikšmingiausių laukiamų iššūkių trejetuką įtraukiančių dalis – didžiausia per pastaruosius ketverius metus.
Sunkumus dėl darbuotojų trūkumo prognozuojančių dalis (42 proc.) antrus metus iš eilės perkopia dviejų penktadalių ribą. Daugiausiai nerimaujančių dėl galimo darbuotojų stygiaus – viešojo valdymo ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose, statybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, transporto, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse.
Brangstančias žaliavas veiklos vystymo grėsme laiko kas trečias, energijos sąnaudas – kas ketvirtas. Šie veiksniai išlieka tarp dažniausiai minimų laukiamų iššūkių, tačiau juos įvardijančių dalis – ženkliai mažesnė nei prieš trejus metus.
Vidaus pardavimų mažėjimo riziką įžvelgiančių dalis – šiek tiek (3,8 proc. punkto) mažesnė nei prieš metus ar dvejus. Pozityvesnių lūkesčių šioje srityje turi nekilnojamojo turto operacijų, statybos, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, sveikatos priežiūros srityse veikiantys darbdaviai, t. y. sektoriai, kuriuose tikėtinas vidaus paklausos augimas dėl II pakopos pensijų sistemos reformos.
Optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai. Tarp jų – daugiau planuojančių padidinti gamybos ar paslaugų apimtis, darbuotojų samdą, skirti daugiau lėšų darbuotojų ugdymui ir technologijoms. Maži darbdaviai labiau linkę išlaikyti nekintančias pozicijas.
Kaip ir praėjusiais metais, svarbiausiais laukiamais 2026 m. žmogiškųjų išteklių valdymo iššūkiais išlieka kvalifikuotų darbuotojų stygius ir konkurencingas darbo užmokestis. Su šiais iššūkiais susidurti ketina du penktadaliai (~40 proc.) darbdavių. Jaunų specialistų pritraukimas aktualus kas penktam darbdaviui, talentų išlaikymas – kas šeštam, darbuotojų kaita – kas devintam.
Darbdavių planai dėl darbuotojų samdos 2026 m. – šiek tiek santūresni nei prieš metus. Planuojančių per artimiausius 12 mėn. sukurti bent vieną naują darbo vietą dalis smuktelėjo 4,1 proc. punkto iki 39,5 proc. Apsisprendusių nekurti naujų darbo vietų dalis paaugo 4,1 proc. punkto iki 60,5 proc. Nuostatos nekurti naujų darbo vietų stipresnės ir labiau paaugo mažesnių darbdavių tarpe.
Šiek tiek mažiau nei prieš metus yra darbdavių, kurie ketina padidinti specialistų ar kvalifikuotų darbininkų skaičiaus (kuriant naujas darbo vietas ar užpildant esamus etatus), daugiau darbdavių tikisi išlaikyti nekintantį darbuotojų skaičių.
Kaip ir įprasta, mažiausia darbuotojų skaičiaus dinamika prognozuojama vadovų grupėje: 93,6 proc. darbdavių nurodė, kad vadovų skaičius įmonėje ar įstaigoje artimiausius 12 mėnesių nesikeis. Užpildant esamus etatus ar steigiant naujas darbo vietas, padidinti kvalifikuotų darbininkų skaičių tikisi kas penktas (22,5 proc.) darbdavys. Daugiausiai tokių – statybos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo, gamybos įmonėse. Specialistų komandas paauginti tikisi kas penktas-šeštas (18,5 proc.). Daugiausiai tokių – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, viešojo valdymo, informacijos ir ryšių sektoriuose.
Nekvalifikuotų darbininkų poreikio augimą numato 12,1 proc. apklaustų darbdavių. Daugiausiai – administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiuose sektoriuose. Sumažinti nekvalifikuotų darbininkų skaičių numato 6,9 proc.
Kokia bus darbo rinka 2026 m.?
Eksporto plėtrai išliekant vangokai, ekonomiką 2026 m. skatins vidaus paklausa, kurią trumpuoju laikotarpiu didins II pakopos pensijų reformos sprendimai ir valdžios sektoriaus investicijos.
Užimtų gyventojų skaičiaus ir nedarbo rodiklių srityse laukiama nedidelių, bet pozityvių pokyčių. Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičius 2026 m. paaugs 0,2 proc., nedarbo lygis bus šiek tiek mažesnis nei 2025 m.
Ženklesniam registruoto nedarbo mažėjimui kliuviniu išliks darbuotojų pasiūlos ir paklausos disbalansas darbo rinkoje. Tikėtina, kad dalies darbo ieškančiųjų elgseną gali pakoreguoti pensijų reformos atveriamos galimybės atsiimti dalį sukauptų lėšų, t. y. dalis darbo ieškančiųjų gali atidėti sprendimą grįžti į darbo rinką (palaukti patrauklesnio darbo pasiūlymo ir pan.).
Demografinės ir technologinės tendencijos ir toliau skatins vyresnės, kultūriškai įvairesnės, technologiniams įgūdžiams imlesnės darbo rinkos formavimąsi. Kartu – kurs įtampas bei iššūkius darbdaviams, dirbantiesiems ir darbo ieškantiesiems. Darbo rinkos aktualijomis išliks kai kurių profesijų darbuotojų stygius, sąlygotas demografinių tendencijų ar darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikties, darbo sąnaudų naštos darbdaviui suderinamumas su dirbančiųjų ir darbo ieškančiųjų lūkesčiais bei šių iššūkių sprendinių paieška.
Siekis pritraukti ir išlaikyti talentus bei į darbo rinką žengianti jauna darbuotojų karta skatins darbdavius ieškoti patrauklesnių naudų darbuotojams krepšelių, kūrybiškesnių sprendimų darbuotojų pritraukimui, motyvavimui ir įtraukties didinimui. Darbo vietų transformacija didins nuolatinio mokymosi poreikį bei skatins visus darbo rinkos dalyvius investuoti į žinių naujinimą ir kompetencijų ugdymą.
Iššūkiais Lietuvos darbo rinkoje išliks vyresnių bedarbių grįžimas į darbo rinką, asmenų su negalia, nekvalifikuoto jaunimo ir kliūčių užimtumui turinčių asmenų integracija.
Užimtumo tendencijos
2025 m. užimtų gyventojų šiek tiek mažėjo
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. šalyje buvo 1,46 mln. užimtų gyventojų – 0,9 tūkst. mažiau nei 2024 m. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per 2025 m. ūgtelėjo 0,5 proc. punkto ir sudarė 74,1 proc. Aukščiausias užimtumo lygis per visą stebėjimo laikotarpį (nuo 1998 m.) buvo 2022 m. III ketv. – 75,2 proc. 2025 m. 15–64 metų amžiaus grupės vyrų užimtumo lygis sudarė 73,7 proc., moterų – 74,4 proc. Moterų užimtumo lygis 2025 m. augo 1,4 proc., tuo tarpu vyrų užimtumo lygis smuko 0,5 proc. punktais.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2025 m. buvo 0,2 proc. punktais mažesnis nei 2024 m. – 30,6 proc., nors užimtų šios amžiaus grupės gyventojų skaičius ūgtelėjo 0,9 tūkst. arba 1,1 proc. 2025 m. užimti buvo 86,2 tūkst. jaunų (15–24 metų amžiaus) gyventojų. Labai skirtingos jaunimo (16-24 m.) užimtumo lygio tendencijos vertinant pagal lytį. Jei jaunų vyrų užimtumo lygis 2025 m. mažėjo 2 proc. punktais, tai moterų augo 1,6 proc. punktais. 2025 m. dirbo 44,8 tūkst. šios amžiaus grupės vaikinų ir 41,4 tūkst. – merginų.
55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis padidėjo 0,8 proc. punkto ir sudarė 69,9 proc. Šios amžiaus grupės moterų užimtumo lygis 73,9 proc., o vyrų 65,3 proc.
Mažėjo užimtumo lygio skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų. 2025 m. užimti buvo 70,5 proc. 16-64 m. amžiaus kaimo ir 75,8 proc. miesto gyventojų. Kaime gyvenančių asmenų užimtumo lygis aukščiausias per visą stebėjimo laikotarpį (nuo 1998 m.).
2025 m. 0,1 proc. mažėjusi populiacija turėjo įtakos darbo jėgos mažėjimui. 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,9 tūkst. nuolatinių gyventojų – beveik 3,8 tūkst. mažiau negu prieš metus. Nors neto tarptautinė migracija išlieka teigiama (imigrantų srautas viršija emigrantų), gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė sumenkęs imigracijos srautas ir natūrali gyventojų kaita, kuri kaip ir ankstesniais metais, išliko neigiama – 2025 m. 19,9 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra
Užimtumo lygis, proc.
| Metai | 15–64 | 15–24 | 55–64 |
| 2021 | 72,5 | 31,4 | 68 |
| 2022 | 73,8 | 32 | 69,8 |
| 2023 | 73,2 | 30,8 | 69,1 |
| 2024 | 73,6 | 30,8 | 69,1 |
| 2025 | 74,1 | 30,6 | 69,9 |
Nedarbo lygis, proc.
| Metai | Iš viso | 15–24 | Ilgalaikiai |
| 2021 | 7,1 | 14,3 | 2,7 |
| 2022 | 5,9 | 11,8 | 2,3 |
| 2023 | 6,8 | 13,8 | 2,3 |
| 2024 | 7,1 | 16,2 | 2,3 |
| 2025 | 6,9 | 14,1 | 2,5 |
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. nedarbo lygis sudarė 6,9 proc. ir 0,2 proc. punkto mažesnis nei 2024 m. Vyrų nedarbo lygis sudarė 7,9 proc., moterų – 5,8 proc. (2024 m. – atitinkamai 7,7 ir 6,4 proc.). Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2025 m. sudarė 14,1 proc. ir buvo 2,1 proc. punkto mažesnis nei 2024 m. Ilgalaikio nedarbo lygis per metus ūgtelėjo 0,2 proc. punkto ir 2025 m. siekė 2,5 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vidutinis metinis registruoto nedarbo rodiklis 2025 m. buvo 8,7 proc., t. y. 0,1 proc. punkto mažesnis negu 2024 m. Išsamiau registruoto nedarbo rodiklio pokyčiai skyriuje „Registruoto nedarbo tendencijos“.
Dirbančiųjų skaičius 2025 m. IV ketv. augo paslaugose, kituose sektoriuose – mažėjo
2025 m. IV ketv. užimti buvo 1457,9 tūkst. šalies gyventojų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu 10,8 tūkst. arba 0,7 proc. mažiau. Paslaugų sektoriuje užimtųjų skaičius augo 18,1 tūkst. arba 1,8 proc. Kituose ūkio sektoriuose fiksuotas užimtųjų mažėjimas. Iš jų labiausiai dirbančiųjų skaičius mažėjo statybose – 13,6 tūkst. arba 11,8 proc. Užimtųjų skaičius pramonėje, palyginti su 2024 m. IV ketv. traukėsi 12 tūkst. arba 4,5 proc., žemės ūkyje – 3,2 tūkst. arba 4,3 proc.
Užimtieji ūkio sektoriuose, tūkst.
| Laikotarpis | Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė | Pramonė | Statyba | Paslaugos |
| 2021 m. IV ketv. | 68,8 | 251,1 | 101,3 | 954,7 |
| 2022 m. IV ketv. | 66,6 | 261,4 | 106,9 | 979,9 |
| 2023 m. IV ketv. | 74,7 | 255 | 112,8 | 1011 |
| 2024 m. IV ketv. | 75,2 | 266,5 | 115,1 | 1011,9 |
| 2025 m. IV ketv. | 72 | 254,5 | 101,5 | 1030 |
Užimtumo struktūros pagal profesijų grupes duomenys rodo, kad 2025 m. IV ketv., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo vadovų, technikų ir jaunesniųjų specialistų, tarnautojų, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų bei nekvalifikuotų darbininkų skaičius. Dirbančiųjų mažėjo specialistų, paslaugų sektoriaus darbuotojų, kvalifikuotų žemės ūkio, miškų ir žuvininkystės darbuotojų, įrengimų ir mašinų operatorių ir surinkėjų profesijų grupėse. Labiausiai, 18 tūkst., mažėjo dirbančių pagal įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų profesijų grupei priklausančias profesijas. Labiausiai dirbančiųjų augo (17 tūkst.) vadovų profesijų grupėje.
Vidutinis darbo užmokestis toliau augo
Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) 2025 m. padidėjo 8,4 proc., arba 187 EUR, ir sudarė 2 410 EUR.
Per metus vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose. Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (4 121 EUR), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (3 916 EUR). Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1 601 EUR), kitos aptarnavimo veiklos (1 895 EUR), nekilnojamojo turto operacijų (1 937 EUR) įmonių darbuotojai.
2025 m. bruto darbo užmokestis per metus vienodai – po 8 proc. – padidėjo tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose: viešajame sektoriuje jis siekė 2 604 EUR, privačiame – 2 330 EUR.
Registruotas nedarbas, proc.
| Data | Bendras | Nuo 50 metų | Jaunimo (16-24 m.) | Jaunimo (16-29 m.) | Moterų | Vyrų |
| 2022-01-01 | 10,2 | 13,3 | 6,1 | 7 | 8,9 | 9,3 |
| 2023-01-01 | 9,1 | 10,5 | 6,4 | 7,3 | 8,9 | 9 |
| 2024-01-01 | 8,7 | 10,6 | 6,8 | 7,9 | 8,9 | 8,9 |
| 2025-01-01 | 9 | 10,4 | 7,2 | 8,2 | 9 | 9 |
| 2026-01-01 | 8,7 | 10,3 | 6,8 | 7,8 | 8,9 | 8,6 |
Regioniniai skirtumai
Atskirtis tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų augo
2026 m. sausio 1 d. šalyje registruotas nedarbas siekė 8,7 proc. – 0,3 proc. punkto mažesnis nei 2025 m. sausio 1 d. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio nedarbo savivaldybėse neženkliai ūgtelėjo – 0,1 proc. punkto nuo 8,6 proc. punkto 2025 m. pradžioje iki 8,7 proc. punkto 2026 m. pradžioje.
Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų bedarbiais registruota Ignalinos r. (12,4 proc.), Anykščių r. (11,9 proc.), Visagino (11,8 proc.), Kalvarijos (11,6 proc.) bei Raseinių r. (11,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai darbingo amžiaus gyventojų bedarbiais registruota Neringos (3,7 proc.), Birštono (5,2 proc.), Elektrėnų (6,6 proc.) bei Šakių r. ir Šiaulių m. (po 6,8 proc.) savivaldybėse.
Bedarbių proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų – 8,7 (2026-01-01), bedarbių skaičius – 159,3 tūkst. Bedarbių proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų – 9 (2025-01-01), bedarbių skaičius – 163,6 tūkst.
Palyginti su 2025 m. sausio 1 d., registruotas nedarbas mažėjo 39 savivaldybėse, didėjo 17 savivaldybių, o 4 – nepakito.
Labiausiai registruotas nedarbas didėjo – Visagino (1,7 proc. punkto), Akmenės r. (1,1 proc. punkto) bei Anykščių r., Raseinių r. ir Zarasų r. (po 0,7 proc. punkto) savivaldybėse.
Labiausiai registruotas nedarbas mažėjo – Birštono (1,8 proc. punkto), Ukmergės r. (1,7 proc. punkto), Joniškio r., Kretingos r. ir Lazdijų r. (po 1,4 proc. punkto) bei Kazlų Rūdos, Šilalės r. ir Telšių r. (po 1,1 proc. punkto) savivaldybėse.
Didžiausio ir mažiausio registruoto nedarbo teritorijos, proc. (2026 m. sausio 1 d.); šalyje 8,7 proc.
| Savivaldybė | Rodiklis, proc. |
| Neringos | 3,7 |
| Birštono | 5,2 |
| Elektrėnų | 6,6 |
| Šakių r. | 6,8 |
| Šiaulių m. | 6,8 |
| Klaipėdos r. | 7,1 |
| Prienų r. | 7,2 |
| Joniškio r. | 7,2 |
| Skuodo r. | 7,3 |
| Kretingos r. | 7,4 |
| Biržų r. | 11 |
| Radviliškio r. | 11 |
| Akmenės r. | 11 |
| Pasvalio r. | 11 |
| Kelmės r. | 11,1 |
| Raseinių r. | 11,2 |
| Kalvarijos | 11,2 |
| Visagino | 11,3 |
| Anykščių r. | 11,6 |
| Ignalinos r. | 11,8 |
Savivaldybės, kuriose registruotas nedarbas labiausiai didėjo, proc.
| Savivaldybė | 2025-01-01 | 2026-01-01 | Didėjimas (p.p.) |
| Trakų r. | 7 | 5,2 | 0,5 |
| Kalvarijos | 9,9 | 8,2 | 0,6 |
| Radviliškio r. | 8,6 | 7,2 | 0,6 |
| Utenos r. | 8,8 | 7,4 | 0,6 |
| Anykščių r. | 11 | 9,6 | 0,7 |
| Pasvalio r. | 10,7 | 9,6 | 0,7 |
| Raseinių r. | 8,5 | 7,4 | 0,7 |
| Zarasų r. | 8,9 | 7,8 | 0,7 |
| Akmenės r. | 8,6 | 7,7 | 1,1 |
| Visagino | 9,4 | 8,5 | 1,7 |
Pastaba: šio grafiko stulpelių eilutė pateikta pagal originaliame dokumente nurodytą reikšmių tvarką.
Savivaldybės, kuriose registruotas nedarbas labiausiai mažėjo, proc.
| Savivaldybė | 2025-01-01 | 2026-01-01 | Mažėjimas (p.p.) |
| Birštonas | 7 | 5,2 | -1,8 |
| Ukmergės r. | 9,9 | 8,2 | -1,7 |
| Joniškio r. | 8,6 | 7,2 | -1,4 |
| Kretingos r. | 8,8 | 7,4 | -1,4 |
| Lazdijų r. | 11 | 9,6 | -1,4 |
| Kazlų Rūda | 10,7 | 9,6 | -1,1 |
| Šilalės r. | 8,5 | 7,4 | -1,1 |
| Telšių r. | 8,9 | 7,8 | -1,1 |
| (9-a savivaldybė) | 8,6 | 7,7 | -0,9 |
| (10-a savivaldybė) | 9,4 | 8,5 | -0,9 |
Bedarbių struktūra
Į Užimtumo tarnybą kreipėsi mažiau darbo neturinčiųjų
Per 2025 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 272,1 tūkst. bedarbių – 1,9 tūkst. arba 0,7 proc. mažiau nei per 2024 m. Tarp įregistruotų darbo ieškančių asmenų vyrai sudaro 52,9 proc., moterys – 47,1 proc. Palyginus su 2024 m., lyčių pasiskirstymas išliko nepakitęs.
Lyginant bedarbių struktūrą pagal amžiaus grupes 2025 m. su 2024 m., fiksuoti nedideli pokyčiai. 30-49 metų amžiaus bedarbių dalis sumažėjo nuo 42,2 proc. iki 42,1 proc. Tuo tarpu vyresnių nei 50 metų amžiaus bedarbių dalis padidėjo 0,2 proc. punkto ir sudarė 28 proc. visų per metus registruotų bedarbių. Jaunimo (16-29 m. amžiaus) dalis bedarbių struktūroje sumažėjo 0,1 proc. punkto ir siekė 29,9 proc.
2025 m. registravosi daugiau vyresnio amžiaus asmenų, o tai lėmė šios grupės dalies augimą bendroje bedarbių struktūroje.
Per 2025 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 14 tūkst. bedarbių su negalia. Jie sudarė 5,1 proc. visų per 2025 m. užsiregistravusių bedarbių. Palyginti su 2024 m., bedarbių su negalia užsiregistravo 0,4 tūkst. (arba 3 proc.) daugiau.
Darbo jėgos pasiūlos dinamika 2021-2025 m., tūkst.
| Metai | Moterys | Vyrai | Iš viso |
| 2021 | 112,9 | 129,0 | 241,9 |
| 2022 | 141,3 | 144,8 | 286,1 |
| 2023 | 128,0 | 144,2 | 272,2 |
| 2024 | 129,1 | 144,9 | 274,0 |
| 2025 | 128,2 | 143,9 | 272,1 |
Ūgtelėjo profesinį išsilavinimą turinčių bedarbių dalis
Kas ketvirtas per 2025 m. įregistruotas bedarbis turėjo aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą. Jie sudarė 27,1 proc. visų per metus įregistruotų darbo neturinčių asmenų. Palyginti su 2024 m. aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą įgijusių bedarbių dalis sumažėjo 0,1 proc. punkto.
Kas trečias (35,6 proc.) per praėjusius metus įregistruotas bedarbis neturi profesinio pasirengimo, t. y. 0,1 proc. punkto mažiau nei 2024 m.
Profesinį išsilavinimą yra įgiję 37,3 proc. per 2025 m. registruotų bedarbių – 0,2 proc. punkto daugiau nei per 2024 m.
Nekvalifikuotam darbui yra registruojama mažiau laisvų darbo vietų nei registruojama tokį darbą norinčių dirbti bedarbių, kas yra viena iš priežasčių, kodėl nekvalifikuotiems bedarbiams yra sunkiau sugrįžti į darbo rinką.
Bedarbiai pagal įgytą išsilavinimą/kvalifikaciją 2021-2025 m.
| Metai | Aukštasis universitetinis ir neuniversitetinis | Profesinis | Nekvalifikuoti |
| 2021 | 26,7% | 37,9% | 35,4% |
| 2022 | 27,3% | 37,6% | 35,1% |
| 2023 | 26,9% | 37,6% | 35,5% |
| 2024 | 27,2% | 37,1% | 35,7% |
| 2025 | 27,1% | 37,3% | 35,6% |
Registruotų bedarbių struktūroje didžiausią dalį ir toliau sudaro paslaugų sektorius
2025 m. Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių skaičius mažėjo visuose pagrindiniuose ūkio sektoriuose, vertinant pagal paskutinę asmenų darbovietę – žemės ūkio ir miškininkystės, pramonės, statybos bei pasaugų sektoriuose. Ryškiausias sumažėjimas stebimas statybos sektoriuje: palyginti su 2024 m., bedarbių, kurių paskutinė darbovietė buvo šiame sektoriuje, skaičius sumažėjo beveik septintadaliu (arba 14,9 proc.).
Taip pat mažėjo bedarbių srautai iš žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus (8,4 proc.), paslaugų sektoriaus (7,5 proc.) bei pramonės sektoriaus (5,2 proc.), tačiau šių sektorių mažėjimo tempai buvo ne tokie spartūs kaip statybos sektoriuje.
Nepaisant bendro registruotų bedarbių srauto sumažėjimo, didžiausią struktūrinę dalį ir toliau sudarė darbo patirties paslaugų sektoriuje turintys asmenys – 2025 m. jų dalis siekė 64,7 proc. Penktadalis (20 proc.) registruotų bedarbių anksčiau dirbo pramonės sektoriaus įmonėse, kas devintas (11,2 proc.) – statybos sektoriaus įmonėse, o mažiausią dalį (4 proc.) sudarė asmenys iš žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus įmonių.
Analizuojant bedarbių struktūra pagal lytį, matyti ryškūs sektoriniai skirtumai. 2025 m. daugiau nei pusė (58,4 proc.) registruotų darbo neturinčių asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo paslaugų sektoriuje, buvo moterys. Tuo tarpu žemės ūkio ir miškininkystės, pramonės ir statybos sektoriuose registravosi daugiau darbo neturinčių vyrų.
Užsiregistravusių bedarbių, kurių paskutinė darbovietė buvo statybos sektoriuje tik kas dvylikta buvo moteris.
Vertinant absoliučius srautus, didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius 2025 m. buvo registruotas paslaugų sektoriuje – per metus Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 142,3 tūkst. asmenų. Iš pramonės sektoriaus per metus registravosi 44 tūkst., statybos – 24,6 tūkst., o mažiausias srautas fiksuotas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje – 8,9 tūkst. asmenų.
Bedarbių skaičius pagal paskutinės darbovietės ūkio sektorių 2025 m., tūkst. (pagal ketvirčius)
| Ketvirtis | Žemės ūkis | Pramonė | Statyba | Paslaugos |
| I ketv. | 2,1 | 10,5 | 6,2 | 33,7 |
| II ketv. | 1,8 | 11,0 | 5,5 | 35,3 |
| III ketv. | 2,0 | 11,2 | 5,9 | 39,0 |
| IV ketv. | 2,9 | 11,2 | 7,1 | 34,3 |
Įregistruotų bedarbių struktūra pagal ūkio sektorių
| Metai | Žemės ūkis | Paslaugos | Statyba | Pramonė |
| 2021 m. | 6,9% | 57,3% | 13,9% | 21,9% |
| 2022 m. | 7,1% | 56,9% | 13,8% | 22,2% |
| 2023 m. | 4,7% | 61,8% | 13,0% | 20,5% |
| 2024 m. | 4,1% | 64,4% | 12,1% | 19,4% |
| 2025 m. | 4,0% | 64,7% | 11,2% | 20,0% |
Daugiausiai darbo pasiūlymų – gamybos įmonėse
Daugiausiai laisvų darbo vietų 2025 m. registravo gamybos (34,2 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (28,3 tūkst.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (25,4 tūkst.) įmonės. Pastaruosius kelerius metus darbo pasiūlymai šiuose trijuose sektoriuose sudaro apie pusę visų per metus paskelbiamų laisvų darbo vietų.
Į daugiausiai darbuotojų ieškojusių sektorių dešimtuką pateko ir statyba, transportas ir saugojimas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, švietimas, žemės ūkis ir miškininkystė, profesinė, mokslinė ir techninė veikla. Daugiausiai laisvų darbo vietų skelbusių sektorių dešimtukas išliko toks pats kaip 2024 m.
Daugiau nei 2024 m. darbuotojų ieškota penkiuose sektoriuose – gamybos, statybos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo, viešojo valdymo ir švietimo. Labiausiai darbo pasiūlymų pasirinkimas mažėjo finansinės ir draudimo veiklos (-38,8 proc.) bei transporto ir saugojimo (-27,1 proc.) įmonėse.
Žemės ūkio sektoriuje darbuotojų ieškota penktadaliu (20,6 proc.) mažiau nei 2024 m., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – septintadaliu mažiau (atitinkamai 14,6 proc. ir 14,1 proc.). Panašiai (13,1 proc.) darbo pasiūlymų mažėjo ir prekybos sektoriuje.
2025 m. daugiausiai laisvų darbo vietų skelbę sektoriai, tūkst.
| Sektorius | 2024 m. | 2025 m. |
| Apdirbamoji gamyba | 30,9 | 34,2 |
| Administracinė ir aptarnavimo veikla | 28,4 | 28,3 |
| Didmeninė ir mažmeninė prekyba | 29,2 | 25,4 |
| Statyba | 16,4 | 17,2 |
| Transportas ir saugojimas | 16,5 | 12,1 |
| Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos | 11,5 | 9,8 |
| Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas | 8,7 | 8,5 |
| Švietimas | 8,1 | 8,2 |
| Žemės ūkis ir miškininkystė | 6,6 | 5,2 |
| Profesinė, mokslinė ir techninė veikla | 4,9 | 5,2 |
Teritorinė neatitiktis
Laisvos darbo vietos koncentruojasi didžiųjų šalies miestų savivaldybėse. 2025 m. darbo pasiūlymai Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse sudarė trečdalį (34,6 proc.) visų šalies laisvų darbo vietų, darbo pasiūlymai penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – pusę (53,1 proc.). Bedarbiai penkių didžiųjų miestų savivaldybėse sudarė 43,6 proc. visų šalies bedarbių.
2025 m. laisvų darbo vietų skelbta daugiau nei per metus įregistruota bedarbių keturiose savivaldybėse: Palangoje, Birštone ir Neringoje bei Šiaulių mieste. Palangos, Birštono ir Neringos kurortams būdingas sezoninis darbuotojų paklausos ūgtelėjimas šiltuoju metų laiku. Šiaulių m. savivaldybėje ženklią laisvų darbo vietų dalį sudarė tarptautinių krovinių vežimo įmonių skelbiami darbo pasiūlymai.
Likusiose savivaldybėse darbo paieškas pradėjusių asmenų buvo daugiau nei laisvų darbo vietų. Mažiausiai laisvų darbo vietų vienam 2025 m. įregistruotam bedarbiui teko Kalvarijos, Vilkaviškio r., Skuodo r. (po 0,2 laisvas darbo vietas), Pasvalio r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Zarasų r., Alytaus r., Jurbarko r., Rietavo (po 0,3) savivaldybėse.
Kvalifikacinė ir profesinė atitiktis
Per 2025 m. laisvų darbo vietų daugiau nei darbo ieškančiųjų įregistruota kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje. Kitose išskirtose grupėse darbo paieškas pradėjusių asmenų buvo daugiau nei skelbta darbo pasiūlymų. Panaši pati situacija fiksuota ir 2024 m. – paklausa buvo didesnė nei pasiūla tik kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje.
Įdarbinti pagal amžiaus grupes, tūkst.
| Amžiaus grupė | Įdarbinti neterminuotai | Įdarbinti terminuotai |
| Jaunimas (16-29 m.) | 29,5 | 23,1 |
| 30-49 m. | 47,4 | 32,2 |
| Nuo 50 m. | – | 29,8 |
Pastaba: originalioje diagramoje bendra suma neterminuotai – 47,4 tūkst. (dominuojanti grupė 30-49 m.), terminuotai – 38,0 tūkst.
Iš visų pradėjusių dirbti 2025 m. dirbti be paramos, kas šeštas darbo vietą susikūrė pats, tai yra pradėjo vykdyti individualią veiklą pagal pažymą arba įsteigė individualią įmonę, likusieji rinkosi samdomą darbą. Iš pradėjusių dirbti pagal darbo sutartis daugiausia įsidarbino administracinės ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo veiklas vykdančiose įmonėse.
Naujų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių skaičius, tūkst.
| Metai | Parama mokymuisi | Remiamas įdarbinimas | Parama judumui | Parama darbo vietoms steigti | Iš viso |
| 2021 m. | 6,7 | 10,0 | 1,9 | 2,1 | 20,7 |
| 2022 m. | 15,2 | 16,9 | 10,7 | 1,1 | 43,9 |
| 2023 m. | 15,4 | 14,2 | 4,6 | 0,5 | 34,7 |
| 2024 m. | 19,5 | 12,8 | 5,3 | 0,4 | 38,0 |
| 2025 m. | 6,9 | 2,4 | 1,2 | 0,9 | 11,4 |
Parama mokymuisi. 2025 m. į paramos mokymuisi priemones įsitraukė 6,9 tūkst. (iš jų 4,7 tūkst. bedarbiai). Per šiuos metus įsitraukusių į paramos mokymuisi priemones bedarbių tarpe jaunuolių iki 29 m. buvo 27,7 proc., vyresnių kaip 50 m. – 16,6 proc., ilgalaikių bedarbių – 8,5 proc.
Paramos mokymuisi priemonės, skirtos įgyti darbo rinkoje paklausias ir trūkstamas kvalifikacijas ir/ar kompetencijas, buvo populiaresnės tarp moterų – jos sudarė 62 proc. naujų dalyvių.
Populiariausia paramos mokymuisi priemonė 2025 m. buvo aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas (APVK) – per metus šioje priemonėje dalyvauti pradėjo 4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Daugiausia Užimtumo tarnybos klientų dalyvaudami APVK priemonėje rinkosi duomenų analitikos ir Python programavimo, programinės įrangos kūrimo ir analitikos su dirbtiniu intelektu, kibernetinio saugumo mokymo programas.
Į kitas paramos mokymuisi priemones įsitraukė 2,9 tūkst. asmenų. Iš jų, 2,3 tūkst. pradėjo dalyvauti profesiniame mokyme, Populiariausios profesinio mokymo programos individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, elektriko.
Dar 0,3 tūkst. asmenų buvo organizuota stažuotė, 0,2 tūkst. dalyvavo neformaliajame suaugusiųjų švietime, 0,1 tūkst. – įdarbinti pagal pameistrystės sutartį, 0,1 tūkst. – pripažintos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos.
Remiamas įdarbinimas
2025 m. remiamo įdarbinimo priemonėse pradėjo dalyvauti 2,4 tūkst. asmenų. 99 proc. visų remiamo įdarbinimo dalyvių buvo įdarbinti subsidijuojant. Tarp pradėjusių dirbti subsidijuojant didžiausią dalį sudaro bedarbiai vyresni kaip 50 m. amžiaus (48,5 proc.). 20,4 proc. – bedarbiai iki 29 m. amžiaus, 43,9 proc. įdarbinimo subsidijuojant dalyvių – asmenys turintis negalią, beveik kas ketvirtas (23,5 proc.) – ilgalaikiai bedarbiai.
Parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti
2025 m. pasinaudojo 0,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Populiariausia paramos darbo vietoms steigti priemonė buvo parama verslui kurti. Pasinaudoję šia priemone darbo vietas sau susikūrė 0,8 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Iš jų daugiausiai – vyrų (57,8 proc.). Didžiausia dalis šios priemonės dalyvių (60,6 proc.) – 30-49 metų amžiaus asmenys, kas ketvirtas (26,6 proc.) – jaunesnis nei 30 m. amžiaus, 12,8 proc. – vyresni kaip 50 m. amžiaus.
Į vietas įsteigtas pagal Vietinių užimtumo iniciatyvių projektus įdarbinta 30 asmenų, 18 asmenų įdarbinta į neįgaliesiems pritaikytas darbo vietas.
Parama judumui
Paramos judumui priemone 2025 m. pasinaudojo 1,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Ši mobilumui darbo rinkoje skatinti skirta priemonė išlieka populiaresnė tarp moterų: tarp 2025 m. pradėjusių dalyvauti šioje priemonėje moterys sudarė 52,9 proc. Vyresnių kaip 50 m. bedarbių buvo 38,9 proc., jaunimo iki 29 m. – 16,7 proc., 13,7 proc. – asmenys turintys negalią, 6,9 proc. – ilgalaikiai bedarbiai.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas
2025 m. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo rodikliai rodo, kad 82,6 proc. asmenų, dalyvavusių aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje, 70,5 proc. dalyvavusių neformalaus suaugusiųjų švietimo priemonėje ir 69 proc. dalyvavusių pameistrystės priemonėje dirba ir praėjus 2 metams.
95,8 proc. asmenų, dalyvavusių aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje, dirba praėjus 6 mėnesiams po jos pabaigos, pameistrystės priemonėje dalyvavusiųjų rodiklis siekia 92,5 proc., o profesinio mokymo priemonėje dalyvavusiųjų – 85,9 proc. Praėjus 12 mėnesių po dalyvavimo aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje, darbo rinkoje išlieka 88,7 proc. dalyvių, po pameistrystės priemonės – 82,5 proc., o po profesinio mokymo priemonės – 76,7 proc.
Sunkiausiai į darbo rinką integruojasi baigę stažuotę, po 6 mėn. nuo priemonės baigimo įsidarbinimo lygis siekia 59,7 proc., ilgalaikėje perspektyvoje integracijos lygis siekia šiek tiek virš 60 proc.
ADRPP dalyvių integracija į darbo rinką, proc. (2025 m.)
| Priemonė | Po 28 d. | Po 6 mėn. | Po 12 mėn. | Po 24 mėn. |
| Profesinis mokymas | 45,8 | 85,9 | 76,7 | 68,6 |
| Įdarbinimas pagal pameistrystės sutartį | 79,1 | 92,5 | 82,5 | 69,0 |
| Stažuotė | 45,0 | 59,7 | 57,8 | 63,3 |
| Neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas | 20,7 | 68,3 | 64,6 | 66,7 |
| Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas | 73,7 | 95,8 | 88,7 | 82,6 |
| Neformalus suaugusiųjų švietimas | 26,7 | 70,4 | 72,8 | 70,5 |
| Įdarbinimas subsidijuojant | 62,7 | 68,3 | 73,6 | 78,6 |
Dažniausia kliūtis užimtumui – socialinių įgūdžių ir motyvacijos stoka
Trys penktadaliai darbo rinkai besirengiančių asmenų (60,8 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti. Kas ketvirtas (arba 23,2 proc.) neturi galimybių iš gyvenamosios vietos atvykti į darbo vietą, kas devintam (arba 11,4 proc.) apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, kas dešimtas (arba 9,2 proc.) turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 4,2 proc. darbo rinkai besirengiančių asmenų turi žalingų priklausomybių.
8,4 tūkst. darbo rinkai besirengiančių asmenų pašalintos kliūtys užimtumui
Per 2025 metus, kliūtys užimtumui pašalintos 8,4 tūkst. asmenų. Iš jų 1,7 tūkst. įsidarbino ar pradėjo dirbti savarankiškai.
3,1 tūkst. darbo rinkai besirengiančių asmenų, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, dalyvavo užimtumo skatinimo priemonėse.
Siekiant nedirbantiems asmenims teikti kompleksines socialines ir darbo rinkos paslaugas, pažeidžiamiems asmenims teikiama individualizuota pagalba, su jais dirba atvejo vadybininkai, siekiama suderinti užimtumo skatinimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą.
Dar 3,5 tūkst. darbo rinkai besirengiančių asmenų, pašalinus kliūtis užimtumui, suteiktas bedarbio statusas, ir jiems padedame ieškoti jų kvalifikaciją atitinkančio darbo.
Paslaugų teikimas ir integracija į darbo rinką
| Paslauga | Skaičius |
| Paskirta parama judumui | 68 |
| Veikla pagal verslo liudijimą | 78 |
| Užimtumo didinimo programų priemonės | 137 |
| Įdarbinta | 1668 |
| Užimtumo didinimo programų paslaugos | 2951 |
| Suteiktas bedarbio statusas | 3456 |
Darbo rinka 2026 metais: darbdavių įžvalgos ir lūkesčiai
Siekdama geriau pažinti darbdavių patiriamus iššūkius ir numatomus pokyčius, Užimtumo tarnyba kiekvienų metų pabaigoje vykdo Lietuvoje veikiančių darbdavių nuomonių tyrimą. 2025 m. lapkritį-gruodį vykusioje apklausoje nuomonę išreiškė 2,6 tūkst. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 181,8 tūkst. darbuotojų, atstovai. Dalyvauti apklausoje kviesti ne mažiau 5 darbuotojus turintys darbdaviai.
Darbo rinkoje – santūresnės darbdavių nuotaikos
Darbdavių optimizmo darbo rinkoje – šiek tiek mažiau nei prieš metus. Mažiau darbdavių tikisi paauginti veiklos apimtis, didinti lėšas darbuotojų ugdymui ar technologijoms, daugiau apsisprendusių išlaikyti status quo – nekisiančius gamybos ar paslaugų mastus, nevykdyti plėtros, nedidinti išlaidų technologijoms ir personalo ugdymui.
Visgi, darbdavių, numatančių neigiamus pokyčius šiose srityse, reikšmingai nepadaugėjo. Labiau paaugo ne susitraukimą numatančių, o siekiančių išlaikyti nekintančią situaciją dalis.
Darbdavių planuojami veiklos pokyčiai (planai 2026 m. vs 2025 m.)
| Sritis | Planai | Didės | Nekis | Mažės |
| Gamybos ir/ar paslaugų apimtys | 2026 m. | 27,4% | 65,5% | 7,1% |
| Gamybos ir/ar paslaugų apimtys | 2025 m. | 32,1% | 59,9% | 8,0% |
| Darbuotojų skaičius | 2026 m. | 23,3% | 70,5% | 6,3% |
| Darbuotojų skaičius | 2025 m. | 25,0% | 68,2% | 6,7% |
| Lėšos technologijoms | 2026 m. | 28,8% | 65,7% | 5,5% |
| Lėšos technologijoms | 2025 m. | 36,5% | 58,1% | 5,4% |
| Lėšos darbuotojų mokymui | 2026 m. | 19,0% | 74,7% | 6,3% |
| Lėšos darbuotojų mokymui | 2025 m. | 28,7% | 66,5% | 4,8% |
Didėsiantį vidutinį darbo užmokestį įmonėje ar įstaigoje numato 52,9 proc. darbdavių (prieš metus – 56,1 proc.). Nedidinti darbo užmokesčio labiau nusiteikę smulkieji darbdaviai. Darbo užmokesčio savo įmonėse nekeis 56,2 proc. mažųjų (iki 10 darb.) darbdavių ir 46,1 proc. turinčiųjų 10-49 darbuotojų.
Šios nuostatos mažesnių darbdavių per metus dar labiau sustiprėjo. Iki 10 darbuotojų turinčių darbdavių tarpe darbo užmokestį didinti numatančių įmonių dalis traukėsi atitinkamai 6,4 proc. punkto (planuojančių išlaikyti nekintantį atlygį didėjo 6,3 proc. punkto). Nuo 10 iki 49 darbuotojų turinčių įmonių tarpe atlygį didinti numatančių darbdavių dalis mažėjo 4,1 proc. punkto (planuojančių nekeisti – 4,2 proc. paaugo).
Plėtros planai 2026 m. (apsisprendimą dėl plėtros išsakiusių darbdavių dalis)
| Metai | Planuoja plėtrą Lietuvoje ir/ar užsienyje | Nenuspręsta | Tikrai ne (nebus plėtros) |
| 2023 m. | 22,0% | 24,6% | 46,7% |
| 2024 m. | 54,0% | 24,0% | 28,7% |
| 2025 m. | 21,3% | 43,8% | 34,9% |
Santūresnes nuotaikas ir stiprėjančias nuostatas išlaikyti status quo rodo ir darbdavių plėtros planai. Planuojančių plėtrą Lietuvoje ar užsienio šalyse dalis pastaruosius metus kinta neženkliai – svyruoja apie penktadalį, tačiau trečius metus iš eilės rinkoje daugėja apsisprendusių artimiausiais metais atsisakyti plėtros.
Optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai. Tarp jų – daugiau planuojančių padidinti gamybos ar paslaugų apimtis, darbuotojų samdą, skirti daugiau lėšų darbuotojų ugdymui ir technologijoms. Maži darbdaviai labiau nusiteikę išlaikyti nekintančias pozicijas.
Augimą įvardintose srityse planuojančių darbdavių dalis (pagal darbuotojų skaičių)
| Sritis | iki 10 darb. | 10-49 darb. | 50-249 darb. | 250+ darb. |
| Gamybos ir/ar paslaugų apimtys | 21,9% | 26,3% | 32,2% | 48,5% |
| Darbuotojų skaičius | 18,9% | 22,1% | 27,1% | 42,3% |
| Vidutinis darbo užmokestis | 42,6% | 53,2% | 62,4% | 70,0% |
| Lėšos technologijoms | 20,1% | 28,6% | 36,7% | 49,2% |
| Lėšos darbuotojų ugdymui | 12,5% | 17,8% | 26,9% | 33,8% |
2026 m. lėšų darbuotojų ugdymui skirti planuoja 38,9 proc. apklaustų įmonių ir įstaigų (pernai – 42,7 proc.). Apsisprendusių šiai sričiai neskirti lėšų dalis ženkliai nekito, tačiau 4,7 proc. punkto iki 43,8 proc. daugėjo neapsisprendusių dėl darbuotojų mokymo. Neapsprendusių dėl lėšų skyrimo šiais sričiai dalis išaugo ir tarp didelių, ir tarp mažų darbdavių.
Kaip ir prieš metus, į darbuotojų mokymą labiau nusiteikę investuoti (a) dideli, (b) darbuotojų trūkumą patyrę ar (c) veiklos plėtrą planuojantys darbdaviai. Su sunkumais dėl darbuotojų trūkumo susiduriantys darbdaviai lėšų darbuotojų mokymui skiria beveik du kartus dažniau nei tokių sunkumų nepatyrę, o veiklos plėtrą planuojantys – pusantro karto dažniau.
Mažėjanti darbdavių, planuojančių veiklos plėtrą ar numatančių skirti daugiau lėšų technologijoms bei darbuotojų ugdymui, dalis ir stiprėjančios nuostatos išlaikyti nekintančią situaciją signalizuoja didelius neapibrėžtumus aplinkoje ir atsargesnį požiūrį į ateitį.
Galima daryti prielaidą, kad didelė verslų dalis šiuo metu renkasi „laukti ir stebėti“ strategiją. Paprastai tokia laikysena būdinga laikotarpiui, kai sąlygos nėra pakankamai palankios spartesnei plėtrai, bet kartu nėra ir tokios prastos, kad skatintų ženklų susitraukimą, visišką investicijų stabdymą ar plėtros planų atsisakymą.
Darbdavių lūkesčiai ir įžvalgos rodo, kad 2026 m. rinka išliks pakankamai stabili, tačiau augimo impulsams prireiks aiškesnių teigiamų signalų iš makroekonominės aplinkos.
Dažniausiai įvardijami iššūkiai siejami su darbo sąnaudomis ir darbuotojų trūkumu
Veiklos vystymo iššūkius 2026 m. daugiausiai darbdavių sieja su augančiais darbo jėgos kaštais ir apsirūpinimu darbuotojais. Sunkumus dėl minimalios algos augimo numatančių – daugiausiai per pastaruosius ketverius metus (47,2 proc.). Prognozuojančių trikdžius dėl darbuotojų trūkumo dalis antrus metus iš eilės perkopia dviejų penktadalių ribą (42 proc.).
Brangstančias žaliavas veiklos vystymo grėsme laiko kas trečias (34 proc.), energijos sąnaudas – kas ketvirtas (25,2 proc.). Nors šie veiksniai išlieka tarp dažniausiai minimų laukiamų iššūkių, juos įvardijančių įmonių ir įstaigų dalis – atitinkamai 1,5 karto ir 2,6 karto mažesnė nei prieš trejus metus.
Daugiausiai nerimaujančių dėl minimalaus darbo užmokesčio augimo – kitos aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio sektoriuose. Čia minimalios algos augimą iššūkiu įvardijo daugiau nei 60 proc. darbdavių.
Mažiau nei kitose apskrityse darbdavių, kurie MMA pokyčius įvardijo reikšmingu artimiausių metų iššūkiu – Vilniaus apskrityje (35,6 proc.). Daugiausiai dėl minimalaus darbo užmokesčio nerimaujančių – Šiaulių (64 proc.) ir Marijampolės (61,4 proc.) apskrityse.
Darbuotojų trūkumą laukiamu veiklos vystymo iššūkiu dažniausiai vardijo viešojo valdymo ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigos, statybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, transporto, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės. Šiuose sektoriuose galimus sunkumus ieškant ir pritraukiant reikiamų darbuotojų įžvelgiančių dalis perkopia 50 proc. ribą.
Pardavimų mažėjimo riziką įžvelgia kas penktas darbdavys. Daugiausiai darbdavių, artimiausiu metu numatančių galimus sunkumus dėl pardavimų vidaus rinkoje mažėjimo – didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose (atitinkamai 38,8 proc. ir 33,3 proc.). Palyginti su 2024 m., tokius sunkumus numatančių darbdavių dalis šiuose sektoriuose beveik nekito.
Nekilnojamojo turto operacijų, statybos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, sveikatos priežiūros sektoriuose vidaus pardavimų mažėjimą grėsme įvardijančių verslų ženkliai mažėjo. Tikėtina, kad neigiamų lūkesčių mažėjimui šiuose sektoriuose įtakos galėjo turėti šalyje vykstantys II pakopos pensijų sistemos pokyčiai. Darytina prielaida, kad dalis šiuose sektoriuose veikiančių įmonių tikisi, jog gyventojai gautas lėšas nukreips į gyvenamojo būsto įsigijimą ar gerinimą, sveikatos paslaugas bei pramogas, taip skatindami vidaus paklausą minėtuose sektoriuose.
Gamybos sektoriuje pardavimų vidaus rinkoje ir eksporto mažėjimą laukiamu iššūkiu įvardijusių dalys kito neženkliai. Mažesnius vidaus pardavimus laukiamu iššūkiu įvardijo 23,6 proc. gamybos įmonių (prieš metus – 25,8 proc.), eksporto susitraukimą – 17,8 proc. (prieš metus – 20,4 proc.).
Minimalaus darbo užmokesčio augimas, pardavimų vidaus rinkoje mažėjimas, žaliavų kainos, brangus skolinimasis – aktualesni iššūkiai mažesniems darbdaviams. Dideli darbdaviai dažniau nei smulkios įmonės laukiamais artimiausių metų iššūkiais vardijo galimą darbuotojų trūkumą bei veiklos skaitmenizavimą ir automatizavimą, kibernetinį saugumą.
Darbdavių numatomi veiklos vystymo iššūkiai 2026 m. (iššūkį įvardijusių darbdavių dalis)
| Iššūkis | Dalis |
| MMA augimas | 47,2% |
| Darbuotojų trūkumas | 42,0% |
| Žaliavų brangimas | 34,0% |
| Didelės energijos sąnaudos | 25,2% |
| Pardavimų vidaus rinkoje mažėjimas | 21,6% |
| Infliacija | 18,8% |
| Skaitmenizavimas, automatizavimas | 10,0% |
| Brangus skolinimasis | 8,9% |
| Kibernetinis saugumas | 8,4% |
| Eksporto apimčių mažėjimas | 7,0% |
| Tiekimo grandinių trikdžiai | 6,8% |
| Žaliojo kurso įgyvendinimas | 4,1% |
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir konkurencingas darbo užmokestis išlieka aktualiausiais žmogiškųjų išteklių valdymo iššūkiais
Kaip ir praėjusiais metais, svarbiausiais laukiamais 2026 m. žmogiškųjų išteklių valdymo iššūkiais išlieka kvalifikuotų darbuotojų stygius ir konkurencingas darbo užmokestis. Su šiais iššūkiais susidurti ketina du penktadaliai (~40 proc.) darbdavių.
Jaunų specialistų pritraukimas aktualus kas penktam darbdaviui (21,8 proc.), talentų išlaikymas – kas šeštam (17,3 proc.), darbuotojų kaita – kas devintam (11,3 proc.).
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir jaunų specialistų pritraukimas išlieka aktualesnė problema nei nekvalifikuotos darbo jėgos stygius. Galimus sunkumus ieškant, pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus darbuotojus numatančių darbdavių yra 2,5 karto daugiau nei įžvelgiančių sunkumų dėl apsirūpinimo nekvalifikuotais darbininkais.
Daugiausiai darbdavių nerimaujančių dėl galimo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo – statybos, gamybos, transporto ir saugojimo įmonėse, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, viešojo valdymo įstaigose. Šiuose sektoriuose galimus sunkumus apsirūpinant kvalifikuotais darbuotojais įžvelgia kas antras darbdavys.
Konkurencingas atlygis aktualesnis išlieka viešojo valdymo sektoriui priskiriamoms įstaigoms. Patrauklaus darbo užmokesčio pasiūlymą laukiama rizika įvardijo pusė apklausoje dalyvavusių šio sektoriaus darbdavių. Šis iššūkis mažiau aštrus nei praėjusius trejus metus, tačiau su juo susiduriančių darbdavių dalis viešojo valdymo sektoriuje yra didesnė nei kituose sektoriuose.
Darbdavių laukiami žmonių išteklių valdymo iššūkiai 2026 m. (iššūkį įvardijusių darbdavių dalis)
| Iššūkis | Dalis |
| Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas | 40,8% |
| Konkurencingas darbo užmokestis | 38,5% |
| Darbuotojų motyvavimas | 31,5% |
| Jaunų specialistų pritraukimas | 21,8% |
| Talentų išlaikymas | 17,3% |
| Nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas | 17,3% |
| Pokyčių valdymas | 12,3% |
| Didelė darbuotojų kaita | 11,3% |
| Emocinė darbuotojų savijauta | 10,5% |
| Darbuotojų iš užsienio integravimas | 3,9% |
| Nuotolinio darbo organizavimas | 2,7% |
Jaunų specialistų pritraukimas aktualesnė problema vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo įmonėms, viešojo valdymo ir švietimo įstaigoms. Palyginti su praėjusiais metais, jaunų specialistų pritraukimo sunkumus numatančių darbdavių dalis ženkliau ūgtelėjo viešojo valdymo sektoriuje.
Talentų išlaikymą laukiamu iššūkiu dažniau nei kituose sektoriuose vardijo informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonės. Čia talentų išlaikymą svarbesniu iššūkiu laiko du kartus daugiau darbdavių nei jaunų specialistų pritraukimą.
Darbuotojų kaitą laukiamu sunkumu dažniausiai vardijusių sektorių trejetukas išliko toks pats kaip pernai. Sunkumų dėl darbuotojų kaitos numato kas ketvirta-penkta administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonė, viešojo valdymo įstaiga.
Darbuotojų iš užsienio integravimo klausimus dažniau nei kituose sektoriuose numato spręsti transporto bei informacijos ir ryšių įmonės.
Laukiami darbuotojų paklausos pokyčiai
Darbdavių planai dėl darbuotojų samdos 2026 m. – šiek tiek santūresni nei prieš metus. Planuojančių per artimiausius 12 mėn. sukurti bent vieną naują darbo vietą dalis smuktelėjo 4,1 proc. punkto iki 39,5 proc. Apsisprendusių nekurti naujų darbo vietų dalis paaugo 4,1 proc. punkto iki 60,5 proc.
Nuostatos nekurti naujų darbo vietų stipresnės ir labiau paaugo mažesnių darbdavių tarpe. 2026 m. darbo vietų nekurti apsisprendę 68,5 proc. smulkiųjų darbdavių (iki 10 darb.) ir 61,6 proc. įmonių ir įstaigų, turinčių 10-49 darbuotojų. Neplanuojančių kurti naujų darbo vietų dalis abejose įvardintose darbdavių grupėse ūgtelėjo po 5,4 proc. punkto.
Šiek tiek mažiau nei prieš metus yra darbdavių, kurie ketina padidinti specialistų ar kvalifikuotų darbininkų skaičių (kuriant naujas darbo vietas ar užpildant esamus etatus), daugiau darbdavių tikisi išlaikyti status quo.
Kaip ir įprasta, mažiausia darbuotojų skaičiaus dinamika prognozuojama vadovų grupėje: 2026 m. nekisiantį vadovų skaičių numato 93,6 proc. darbdavių.
Nesikeisiantį specialistų skaičių įmonėse ar įstaigoje planuoja trys ketvirtadaliai (74,3 proc.) darbdavių, nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbininkų – trys ketvirtadaliai (atitinkamai 66-67 proc.). Darbuotojų skaičiaus didėjimą (užpildant esamus etatus ar steigiant naujas darbo vietas) darbdaviai dažniausiai sieja su kvalifikuotais darbininkais ir specialistais.
Per artimiausius 12 mėn. darbuotojų skaičiaus augimą planuojančių darbdavių dalis
| Grupė | Planai 2025-iesiems | Planai 2026-iesiems |
| Vadovai | 3,3% | 3,0% |
| Specialistai | 21,6% | 18,5% |
| Kvalifikuoti darbininkai | 25,9% | 22,5% |
| Nekvalifikuoti darbininkai | 14,1% | 12,1% |
Per artimiausius 12 mėn. nesikeisiantį darbuotojų skaičių planuojančių darbdavių dalis
| Grupė | Planai 2025-iesiems | Planai 2026-iesiems |
| Vadovai | 92,9% | 93,6% |
| Specialistai | 70,7% | 74,3% |
| Kvalifikuoti darbininkai | 62,1% | 66,8% |
| Nekvalifikuoti darbininkai | 61,6% | 65,8% |
Kvalifikuotų darbininkų skaičiaus augimą įmonėse numato penktadalis (22,5 proc.) darbdavių, mažėjimą – 2,6 proc. Daugiausiai darbdavių, planuojančių padidinti kvalifikuotų darbininkų skaičių – statybos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo, gamybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuose. Čia paauginti kvalifikuotų darbininkų komandas užpildant neužimtus etatus ar kuriant naujas darbo vietas tikisi trečdalis ir daugiau darbdavių.
Darbdaviai numato, kad artimiausiais metais jų įmonėse labiausiai ūgtels šių kvalifikuotų darbininkų profesijų darbuotojų poreikis: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, elektrikų, virėjų, plataus profilio statybininkų, variklinių transporto priemonių mechanikų, elektromechanikų ir elektromonterių, suvirintojų, šaltkalvių, dažytojų, betonuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, dailidžių ir stalių, mūrininkų, grindų ir plytelių klojėjų, medienos meistrų, surinkėjų, baldžių, medienos ir metalo apdirbimo staklių operatorių, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, tinkuotojų, kepėjų ir konditerių, kelininkų ir kt.
Didėsiantį specialistų skaičių planuoja 18,5 proc. darbdavių, mažėsiantį – 2,6 proc. Daugiausiai numatančių specialistų skaičiaus ūgtelėjimą užpildant neužimtus etatus ar steigiant naujas darbo vietas – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, viešojo valdymo, informacijos ir ryšių sektoriuose.
Specialistų grupėje darbdaviai numato šių profesijų darbuotojų poreikio augimą: (a) Inžinerijos specialistų – mechanikos, elektros, statybos, technologijų ir gamybos, elektronikos inžinierių, gamybos meistrų ir brigadininkų; (b) Mokymo specialistų – specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų; (c) Sveikatos specialistų – slaugos specialistų, gydytojų specialistų, bendrosios praktikos gydytojų; (d) IT specialistų – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų, duomenų bazių kūrėjų ir administratorių; (e) Kitų verslo ir socialinės srities specialistų – pardavimo atstovų, buhalterių, socialinių darbuotojų, individualios priežiūros darbuotojų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų ir kt.
Galima paklausos mažėjimą daugiausiai darbdavių žada administratoriams.
Nekvalifikuotų darbininkų skaičių didinti planuoja 12,1 proc. apklaustų darbdavių, mažinti – 6,9 proc. Daugiausiai darbdavių, ketinančių padidinti nekvalifikuotų darbininkų skaičių įmonėse – administracinės ir aptarnavimo veiklos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo, žemės ūkio sektoriuose.
Darbo rinka 2026 metais: raida ir iššūkiai
2025 m. darbo rinka išliko stabili – nebuvo fiksuota ženklių neigiamų ar teigiamų pokyčių. Imigrantų srautas mažėjo, tačiau neto migracija, nors ir nuosaikesnė nei 2020-2024 m. laikotarpiu, išliko teigiama – į Lietuvą atvykstančių asmenų skaičius viršijo išvykstančiuosius.
Imigracija ir toliau amortizavo neigiamos natūralios gyventojų kaitos pasekmes – padėjo darbdaviams užpildyti laisvas darbo vietas bei mažinti profesinės darbuotojų pasiūlos ir paklausos neatitikties įtampas.
Užimtų gyventojų skaičius 2025 m. sumažėjo 0,9 tūkst. iki 1,46 mln. Kritimas sudarė tik 0,1 proc., tačiau juo buvo nutraukta ketverius metus trukusi užimtų gyventojų skaičiaus augimo tendencija.
Vidutinis darbo užmokestis 2025 m. augo nuosaikiau nei pastaruosius kelerius metus ir neperžengė 10 proc. ribos, tačiau padidėjimas išliko reikšmingas (8,4 proc.). Minimalioji mėnesinė alga padidėjo 12 proc. (daugiau nei Latvijoje ir Estijoje) ir išliko didesnė nei minėtose Baltijos šalyse (Latvijoje – 740 Eur, Estijoje – 886 Eur).
Daliai verslų, ypač tų, kurių konkuravimas grįstas žemos kainos strategija pastaraisiais metais sparčiai augusios darbo sąnaudos tapo iššūkiu ir reiškė spaudimą ieškoti naujų konkurencingumo šaltinių.
Nedarbas šalyje pamažėjo. Remiantis Valstybės duomenų agentūra, bedarbių 2025 m. buvo 4 tūkst. arba 3,6 proc. mažiau nei prieš metus, o nedarbo lygis mažėjo 0,2 proc. punkto iki 6,9 proc.
Užimtumo tarnybos skaičiuojami registruoto nedarbo rodikliai taip pat rodo mažėjusį nedarbą. Vidutinis registruotų bedarbių skaičius buvo 1 tūkst. arba 0,6 proc. mažesnis nei 2024 m., o vidutinis registruotas nedarbas 2025 m. nukrito 0,1 proc. punkto iki 8,7 proc.
Panašių tendencijų – nedidelių užimtų gyventojų skaičiaus ir nedarbo rodiklių pokyčių – tikimasi ir artimiausius 12 mėnesių.
Nuosaikus ekonomikos augimas
2026 metams ekonomikos raidos prognozių rengėjai numato nuosaikų augimą. Eksporto plėtrai išliekant vangokai, ekonomiką skatins vidaus paklausa, kurią trumpuoju laikotarpiu didins II pakopos pensijų reformos sprendimai ir valdžios sektoriaus investicijos.
Darbo rinkoje darbdavių nuotaikos – santūresnės ir atsargesnės nei prieš metus. Visgi daugėjo ne planuojančių neigiamus pokyčius ir veiklos susitraukimą, o tų, kurie sieks išlaikyti status quo. Kitaip tariant, išaugo darbdavių, besirenkančių laukti ir stebėti strategiją, dalis.
Tai signalizuoja apie išliekančius didelius neapibrėžtumus rinkose – sąlygos nėra palankios spartesnei plėtrai, tačiau ir ne tokios sudėtingos, kad skatintų visišką investicijų atsisakymą ar veiklos susitraukimą.
Tokios darbdavių nuostatos laukti palankesnių makroekonominių signalų neišvengiamai turės įtakos naujų darbo vietų, ypač susijusių su eksportuojama produkcija, kūrimui. Ženklaus darbuotojų paklausos ar samdos suaktyvėjimo nebus, darbdaviai dažniau prioritetą teiks esamų darbo vietų užpildymui.
Išimtimi gali tapti verslai, kurie tiksi vidaus vartojimo suaktyvėjimo (statyba, nekilnojamo turto vystytojai ir pan.).
Darbdavių lūkesčiai ir makroekonominės prognozės leidžia tikėtis stabilios, netgi šiek tiek aktyvesnės darbo rinkos 2026 m. – truputį ūgtelėjusio užimtų darbuotojų skaičiaus ir šiek tiek mažesnių nedarbo rodiklių. Vis dėlto reikšmingesnių pokyčių – spartaus darbuotojų paklausos augimo, užimtumo didėjimo ar ryškesnio nedarbo mažėjimo – artimiausiu metu nenumatoma.
Užimtų gyventojų skaičiaus augimas netrukus sustos
LR Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus 2025-2028 m. numato, kad 2026 m. užimtų gyventojų skaičius ūgtels 0,2 proc., tačiau 2027-2028 m. nustos didėjęs. Tikėtina, kad po kelerių metų teigiama migracija nebekompensuos neigiamos natūralios gyventojų kaitos padarinių.
Lietuvos bankas taip pat numato, kad užimtų gyventojų skaičius 2026 m. paaugs 0,2 proc., tačiau 2027 m. ir 2028 m. prognozuoja mažėjimą (užimtų gyventojų skaičius šiuo laikotarpiu turėtų trauktis atitinkamai 0,2 proc. ir 0,3 proc.).
Užimtų gyventojų skaičiaus pokyčiams įtakos turės ne tik demografinės tendencijos šalyje, ekonominis aktyvumas šalyje, geopolitiniai veiksniai, bet ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo reglamentavimas.
Nedarbo pokyčiai nedideli
LR Finansų ministerija ir Lietuvos bankas nedarbo lygį prognozuoja šiek tiek mažesnį nei 2025 m. Remiantis LR Finansų ministerijos prognoze, 2026 m. vidutinis metinis nedarbo lygis sieks 6,8 proc., Lietuvos banko – 6,6 proc.
Nesant ženklesnių geopolitinių ir ekonominių pokyčių, nenumatoma ir ryškesnių registruoto nedarbo pokyčių. Registruotas nedarbas išliks panašus į 2025 m. rodiklius ir išlaikys Lietuvos darbo rinkai būdingus sezoninius svyravimus. Kovą–balandį suaktyvėjus darbuotojų paieškai ir samdai, registruotas nedarbas, mažės, artėjant šaltajam metų sezonui – ūgtels.
Didesniam registruoto nedarbo mažėjimui kliuviniu išliks struktūrinis nedarbas. Be to, tikėtina, kad dalis darbo ieškančiųjų gali šiek tiek atidėti sprendimą grįžti į darbo rinką dėl pensijų reformos ir galimybės atsiimti dalį sukauptų lėšų (papildomos pajamos gali tapti stimulu palaukti patrauklesnio darbo pasiūlymo).
Darbo užmokesčio augimas nesustos
Lietuvos bankas numato, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis šalyje didės 9,1 proc., LR Finansų ministerija prognozuoja 7,3 proc. augimą. Augsiantį vidutinį darbo užmokestį savo įmonėje ar įstaigoje numato kas antras darbdavys.
Produktyvumo ir našumo tendencijos: technologinis lūžis
Lietuvos ekonomika 2026 m. pasiekė etapą, kuriame tolimesnis augimas nebeįmanomas be esminio našumo šuolio. Nors gyventojų perkamoji galia pastaraisiais metais augo sparčiausiai per visą nepriklausomybės laikotarpį, šis procesas turi šalutinį poveikį – sparčiai didėjančios darbo sąnaudos pradėjo lenkti realų darbo našumo augimą. Vidaus rinkoje veikiančios įmonės dalį kaštų gali perkelti vartotojams, tačiau Lietuvos eksportuotojai susiduria su didėjančiu spaudimu konkuruoti su žemesnių sąnaudų gamintojais, ypač iš Azijos regiono.
Siekiant išlaikyti konkurencingumą, automatizuoti ir robotizuoti sprendimai tampa kritiniu veiksniu. Visgi technologinės investicijos bevaisės, jei jos nebus derinamos su sistemingu darbuotojų kompetencijų kėlimu. Šiuo metu ryškėja dvi esminės kliūtys: lėtas inovacijų diegimas verslo sektoriuje ir kritinis skaitmeninių kompetencijų trūkus. Įmonėms vis sunkiau rasti specialistų, gebančių ne tik naudotis bazinėmis programomis, bet ir valdyti duomenų analitikos įrankius bei dirbtinio intelekto (DI) sprendimus.
2026 m. prioritetu tampa kapitalo modernizavimas ir talentų pritraukimas, orientuojantis į aukštą pridėtinę vertę kuriančius procesus.
Darbo rinkos rodikliai
| Rodiklis | 2025 m. | 2024 m. | Pokytis, sk. | Pokytis, % |
| ĮREGISTRUOTA BEDARBIŲ | ||||
| Per metus | 272092 | 273997 | -1905 | -0,7 |
| Metų pabaigoje | 159328 | 163564 | -4236 | -2,6 |
| 49,8 % moterų | 79394 | 80515 | -1121 | -1,4 |
| 50,2 % vyrų | 79934 | 83049 | -3115 | -3,8 |
| 20 % jaunimo iki 29 m. amžiaus | 31883 | 33285 | -1402 | -4,2 |
| 10,5 % jaunimo iki 24 m. amžiaus | 16785 | 17572 | -787 | -4,5 |
| 18 % ilgalaikių bedarbių | 28612 | 30636 | -2024 | -6,6 |
| dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse | 8501 | 15008 | -6507 | -43,4 |
| Bedarbiai, proc. DAG metų pabaigoje | 8,7 | 9 | -0,3 | |
| Darbo rinkai besirengiančių asmenų metų pabaigoje | 24211 | 25419 | -1208 | -4,8 |
| LAISVOS DARBO VIETOS | ||||
| Įregistruota per metus iš viso | 162582 | 172410 | -9828 | -5,7 |
| iš jų neterminuotam darbui | 148252 | 160081 | -11829 | -7,4 |
| terminuotam darbui | 14330 | 12329 | 2001 | 16,2 |
| ĮDARBINIMAS | ||||
| Iš viso nuo metų pradžios | 228068 | 221136 | 6932 | 3,1 |
| pagal neterminuotas sutartis | 198204 | 191317 | 6887 | 3,6 |
| pagal terminuotas sutartis | 29864 | 29819 | 45 | 0,2 |
| AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONĖS | ||||
| Pradėjo dalyvauti priemonėse per metus | 11384 | 37972 | -26588 | -70,0 |
| 60,8 % Parama mokymuisi | 6918 | 19505 | -12587 | -64,5 |
| profesinis mokymas | 2256 | 7500 | -5244 | -69,9 |
| įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį | 102 | 425 | -323 | -76,0 |
| stažuotė | 292 | 384 | -92 | -24,0 |
| neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas | 72 | 155 | -83 | -53,5 |
| neformalus suaugusiųjų švietimas | 157 | 4402 | -4245 | -96,4 |
| aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas | 4039 | 6639 | -2600 | -39,2 |
| 21,3 % Remiamasis įdarbinimas | 2424 | 12835 | -10411 | -81,1 |
| įdarbinimas subsidijuojant | 2404 | 12811 | -10407 | -81,2 |
| subsidija darbo asistento išlaidoms | 20 | 24 | -4 | -16,7 |
| 7,6 % Parama darbo vietoms steigti | 870 | 365 | 505 | 138,4 |
| įdarbinimas į steigiamas subsidijuojamas darbo vietas | 18 | 46 | -28 | -60,9 |
| įdarbinimas į vietas, įsteigtas pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus | 30 | 119 | -89 | -74,8 |
| savarankiško užimtumo rėmimas | 822 | 200 | 622 | 311,0 |
| 10,3 % Parama judumui | 1172 | 5267 | -4095 | -77,7 |
| Profesinė reabilitacija | 0 | 89 | -89 | -100,0 |
| Užimtumo didinimo programų paslaugos | 2959 | 3042 | -83 | -2,7 |
| Užimtumo didinimo programų priemonės | 1655 | 1884 | -229 | -12,2 |
| Veikla pagal verslo liudijimą | 96880 | 96063 | 817 | 0,9 |
*proc. visų pradėjusių dalyvauti priemonėse per 2025 metus